Inventorizacijos tipai logistikos srityje: klasifikacija ir taikymo sritys
Logistikos srityje esama skirtingų inventorizacijos tipų, kuriuos galima suskirstyti į kategorijas pagal įvairius kintamuosius, pavyzdžiui, atlikimo dažnį arba į kiekvieną skaičiavimą įtraukiamus prekių vienetus.
Taigi, koks yra inventorizacijos tikslas? Naudojant atsargų kontrolę, galima aptikti klaidas ir logistikos problemas, pavyzdžiui, ženklinimo klaidas, prekių vienetų skaičiaus neatitikimo, komplektavimo klaidas ir kt.
Tačiau kokie yra skirtingi inventorizacijos tipai ir kaip juos klasifikuoti? Kurie inventorizacijos tipai geriausiai atitiks kiekvieną poreikį ir scenarijų? Šiame pranešime visa tai išdėstysime ir išanalizuosime skirtingus inventorizacijos tipus pagal mokestinį laikotarpį, gaminio tipą ir funkciją.
Inventorizacija pagal mokestinį laikotarpį
Šio tipų inventorizacijos pavadinime nurodomas jos atlikimo laikas, susijęs su įmonės finansiniais metais.
- Pradinė inventorizacija: atliekama ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir prieš įsigyjant papildomų atsargų ar vykdant pardavimą.
- Galutinė inventorizacija: atliekama finansinių metų pabaigoje arba kiekvienų metų pabaigoje, siekiant sužinoti išteklius ir (arba) prekes, gautas atlikus visas verslo operacijas.
Atlikus finansinių metų galutinę inventorizaciją nustatomos kito mokestinio laikotarpio pradžios atsargos.
Inventorizacija pagal dažnį
Atsižvelgdami į tai, kaip reguliariai tai atliekama, galime išskirti 4 inventorizacijos tipus.
- Metinė inventorizacija: atliekama kartą per metus, siekiant patvirtinti apskaitos dokumentuose užfiksuotus rezultatus.
- Periodinė inventorizacija: atliekama kelis kartus per metus iš anksto nustatytais laiko tarpais, skaičiuojami visi sandėliuojami prekių vienetai.
- Ciklų skaičiavimas (arba ciklinė inventorizacija):, grindžiamas reguliariu įvairių prekių vienetų grupių cikliniu skaičiavimu, paskirstytu per metus. Skirtingai nuo periodinės inventorizacijos, vykdant šios rūšies inventorizaciją pirmenybė teikiama tam tikrų prekių vienetų skaičiavimui (atsižvelgiant į jų vertę, apyvartumą, galiojimo pabaigos datą ir kt.).
- Nuolatinė inventorizacija (dar vadinama realaus laiko inventorizacija): nuolat atnaujinama, registruojamas kiekvienos prekės įvežimas ir išvežimas, atspindintis faktines turimas atsargas realiu laiku. Tai inventorizacijos tipas, kurį pasirinkus skatinamas ketvirtosios pramonės revoliucijos principų taikymas logistikai, skaitmeniniu būdu valdant informaciją bei tam pasitelkiant sandėlio valdymo sistemą (SVS), taip pat įdiegiant automatines sukrovimo ir iškrovimo sistemas (AS/RS).
Kiekviena įmonė inventorizacijos atlikimo dažnį nustato atsižvelgdama į savo poreikius ir išteklius.
Inventorizacija pagal gaminio tipą
Inventorizacijos tipas taip pat gali priklausyti nuo sandėliuojamo gaminio tipo. Taigi, galime išskirti toliau nurodytus tipus.
- Žaliavų inventorizacija: nustatomos turimos galutiniam gaminiui gaminti naudojamų žaliavų atsargos.
- Gamyklos išteklių inventorizacija: registruojamos visos gamybos procese naudojamos medžiagos, kurių dėl jų pobūdžio negalima tiksliai kiekybiškai įvertinti (pvz., veržlės ir varžtai arba dažai).
- Gamybos procese naudojamų produktų inventorizacija: apima pusgaminius, t. y. produktus, kurie vis dar yra gamybos procese.
- Pagamintos produkcijos inventorizacija: į apskaitą įtraukiami jau gatavi gaminiai, kuriuos galima įsigyti.
- Prekių inventorizacija: inventorizuojamos įsigytos prekės, kurios vėliau bus parduotos, neatliekant jokių jų pakeitimų.
Kaip matome, gaminio tipas lemia sandėliavimo sistemos pasirinkimą pagal tai, kaip atliekama kiekviena operacija, įskaitant inventorizacijos atlikimo tipą.
Inventorizacija pagal funkciją
Tam tikrų tipų inventorizaciją galima suskirstyti į kategorijas pagal jai priskirtą funkciją. Šiuo atžvilgiu galima išskirti toliau nurodytus tipus.
- Gabenamų prekių inventorizacija: kiekybiškai įvertinami gaminiai ir medžiagos, kurios gabenamos į sandėlį arba buvo užsakytos iš tiekėjų. Kartais, kai prekių srautai yra lėti, gaminius reikia gabenti dideliais atstumais arba prekės turi pereiti įvairias tiekimo grandinės grandis, gabenamų atsargų kiekis gali viršyti sandėliuojamas atsargas.
- Atsarginių atsargų inventorizacija (arba rezervinių atsargų inventorizacija): registruojami gaminiai ir žaliavos, kuriuos įmonė turi sandėlyje, siekdama išvengti bet kokių gamybos proceso nesklandumų, tiekėjų vėlavimo ar netikėtai padidėjusios paklausos padarinių. Šios atsargos sudaro įmonės atsargines atsargas, kurių paskirtis – padėti išvengti atsargų trūkumo.
- Sezoninė inventorizacija: į apskaitą įtraukiami prekių vienetai, laikomi būsimiems poreikiams, kurie yra visiškai numatomi ir paprastai sezoniniai, patenkinti. Šis nuspėjamumas yra savybė, kuria šio tipo inventorizacija skiriasi nuo atsarginių atsargų inventorizacijos, skirtos pasiruošti netikėtiems įvykiams.
- Atsiejamoji inventorizacija: naudojama siekiant atskirti atsargas, reikalingas dviem gamybos procesams, kurių gamybos tempai skiriasi. Taip kiekvienas procesas vykdomas savarankiškai ir su tam tikru prekių kiekiu.
Kiekvieno tipo inventorizacija atlieka tam tikrą funkciją ir kartu padeda patenkinti konkretų logistikos poreikį, pavyzdžiui, aprūpinti gamybos linijas, gauti prekių iš tiekėjų arba patenkinti padidėjusią paklausą.
Kiti inventorizacijos tipai
Yra keletas kitų inventorizacijos tipų, į kuriuos reikia atsižvelgti.
- Įprastų arba ciklinių atsargų inventorizacija: registruojami prekių vienetai, kurių reikia siekiant patenkinti paklausą atsargų papildymo proceso metu.
- Nerealizuotų atsargų inventorizacija: taikoma prekių vienetams, kurių dėl tam tikrų priežasčių (pasibaigus galiojimo datai, sugedus, sulūžus ir pan.) negalima parduoti. Dėl tokio pobūdžio inventorizacijos visada patiriama nuostolių.
- Turimų atsargų inventorizacija: apima gaminius, kuriuos galima įsigyti, kai jų prireikia, siekiant įvykdyti pardavimo ar tiekimo planą.
- Gamybos linijai paruoštų atsargų inventorizacija: apima prekių vienetus, kurie netrukus pateks į gamybos liniją.
- Karantino sąlygomis laikomų atsargų inventorizacija: atspindi prekių vienetus, kurie turi būti saugomi tam tikrą laiką, kol juos bus galima naudoti.
- Fizinė inventorizacija: kiekvieno prekių vieneto, kurį reikia užregistruoti, skaičiavimas rankiniu būdu.
Be skirtingų galimų inventorizacijos tipų, svarbu atsižvelgti į įmonės pobūdį ir verslo modelį.
Kokio tipo inventorizaciją reikėtų naudoti?
Konkretaus inventorizacijos tipo pasirinkimas priklauso nuo jūsų įmonės poreikių ir išteklių, kuriuos turite inventorizacijai atlikti.
Todėl, prieš priimant sprendimą, kokio tipo inventorizaciją atlikti, būtina išanalizuoti keletą aspektų, pavyzdžiui, inventorizacijos tikslą, sandėliuojamų prekių vienetų tipus, verslo veiklą ir specifinę jo veiklos dinamiką.
Pavyzdžiui, sandėlyje, kuriame yra nedaug prekių vienetų ir prekių srautai labai lėti, tikriausiai pakaktų gana reguliariai atlikti periodinę inventorizaciją. Kita vertus, patalpose, kuriose laikoma daug prekių vienetų ir kasdien vykdoma intensyvi veikla, geriausia būtų įdiegti nuolatinę inventorizaciją, kad būtų išvengta klaidų, turinčių įtakos kasdienei veiklai.
Efektyvumo optimizavimas – bendras visų tipų inventorizacijos tikslas
Apibendrinant galima teigti, kad esama įvairių inventorizacijos tipų – inventorizacija pagal paskirtį, dažnį, gaminio tipą ir kt. Vis dėlto jų visų galutinis tikslas vienodas – optimizuoti atsargų sandėliavimą ir valdymą, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas paslaugų teikimas. Todėl pagrindinis logistikos iššūkis bet kuriai įmonei yra pasirinkti tokį inventorizacijos tipą, kuris padėtų maksimaliai padidinti efektyvumą.
Šiuo atžvilgiu, nepaisant daugybės logistikos poreikių, automatizavimas suteikia tikrą logistikos pranašumą. Automatizavus procesus ne tik padidinama kontrolė bei tikslumas, bet ir optimizuojamas inventorizacijos atlikimo laikas. Įdiegus sandėlio valdymo sistemą, pavyzdžiui, Easy WMS, užtikrinamas įvairių tipų inventorizacijos automatizavimas, todėl procesas tampa greitas ir efektyvus.
Būtinai susisiekite su mumis. Vienas iš mūsų patyrusių konsultantų parodys, kaip Easy WMS gali padėti automatizuoti atsargų valdymą, padidinti jo efektyvumą ir taip paskatinti verslą.