Pasak konsultacinės įmonės „Capgemini“, generatyvinis dirbtinis intelektas (GenAI), kvantiniai kompiuteriai, puslaidininkiai, baterijos ir kosminės technologijos artimiausioje ateityje vaidins svarbų vaidmenį ir mes matysime didelę pažangą.
Mažesni generatyvinio dirbtinio intelekto (GenAI) modeliai
„Capgemini“ ekspertai nurodo, kad generatyvinio dirbtinio intelekto (GenAI) raida nuo jos atsiradimo 2022 m. byloja apie perėjimą prie prieinamesnių, universalesnių ir ekonomiškesnių modelių. Kartais mažiau yra daugiau, ir būtent to reikia šiai DI sričiai: mažesniems dideliems kalbos modeliams, kuriems mokyti ir valdyti reikia mažiau išteklių. Iššūkis yra priversti DI skaičiuoti efektyviau, naudingiau ir patikimiau. Tokios naujovės kaip Stanfordo universiteto „Alpaca“ ir tokios įmonės kaip „Mistral AI“ ir „Aleph Alpha“ yra lyderės šioje srityje. „Microsoft“ ir „Google“ taip pat prisijungė prie šio judėjimo, įgyvendindamos „Orca“ ir „Gemini Nano“ projektus.
Didelio masto kvantiniai skaičiavimai
2024 m. kvantiniai kompiuteriai peržengė teorinių sąvokų ribas, o kvantiniai kompiuteriai savo galimybėmis pranoksta klasikinių kompiuterių galimybes ir atveria kelią taikyti realaus pasaulio komercines programas. Įmonės, startuoliai ir mokslinių tyrimų institutai jau konkuruoja tokiose srityse kaip logistika ir operacijų tyrimai, kondensuotosios medžiagos fizika, kvantinė chemija, kompiuterinė skysčių dinamika, dalinės diferencialinės lygtys ir atrankos / Monte Karlo metodai.
„Capgemini“ teigia, kad, nors iki to dar gali praeiti keleri metai, visi verslo lyderiai ir technologijų ekspertai pajus šio artėjančio lūžio poveikį, nes vis daugiau organizacijų imasi „kvantinės transformacijos“. „Google“ siekia padidinti kubitų skaičių iki milijono iki 2029 m., o „IBM“ – iki 2030 m.
DI puslaidininkiai
Tikimasi, kad visos pramonės šakos susidurs su spartesne skaitmenine transformacija, leidžiančia naudotis išmaniaisiais telefonais, duomenų centrais, telekomunikacijomis ir elektriniais automobiliais. Tai pakeis puslaidininkių ekosistemą, atsiras naujos milžiniškos gamyklos, reglamentai ir verslo modeliai. Nors atliekami tyrimai kaip integruoti daugiau komponentų į integrinius grandynus, kai kurie mokslininkai siūlo tiesiogiai įdiegti DI į lustus , kad būtų sumažintas duomenų judėjimas. Kiti šią technologiją naudoja energijos sąnaudoms optimizuoti.
Baterijų revoliucija
Vis didėjanti atsinaujinančios energijos, gaunamos iš vėjo ir saulės, kaupimo paklausa spartina natrio jonų baterijų be kobalto kūrimą. Kietojo kūno baterijos yra esminis šios technologijos pokytis, ypač elektromobilių srityje, ir žada didesnį energijos tankį už mažesnę kainą. Jos taip pat sumažina priklausomybę nuo tokių medžiagų kaip litis, nikelis, retųjų žemės elementų ir grafito, užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką ir didesnę saugą.
Kosminės technologijos žemiškiems iššūkiams spręsti
Žmonija ruošiasi grįžti į Mėnulį su NASA misija „Artemis II“, kurios metu astronautai pirmą kartą nuo „Apollo 17“ misijos 1972 m. bus išsiųsti į Mėnulio orbitą. Tuo tarpu daiktų internetas su palydovų konsteliacijomis plečiasi į naujas sritis. Tūkstančiai „CubeSat“, „ChipSat“ ir kitų nanopalydovų yra paleidžiami į kosmosą, kiekviename iš jų yra miniatiūriniai jutikliai ir ryšių įranga. Didžiulis surinktų duomenų kiekis padės įgyvendinti projektus, susijusius su klimato kaitos modeliais ir laukinių gyvūnų migracija.